šėvulis

šėvulis
šė́vulis sm. (1) Š, BŽ324, K.Būg, NdŽ, KŽ, DŽ1, šėvulỹs (3a) K, Rtr, Š, NdŽ, KŽ, (3b) KII197; Kel1863,120, Jrk žr. šėvelis: Jojo vidurio keliu teip smarkiai, kad vis šė́vuliai lėkė Sch144. Trinamas šakalėlis, šėvulė̃lis (degtukas) KII379. Dėmanto šėvulỹs KI291. Ką į šėvulėliùs suskaldyti KII310. Laivas pusiau perlaužtas ir kuone į šėvulius sudaužytas LC1882,16. Kur užmynė klevo grindį, šėvuliai lakiojo KlvD213.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать реферат

Look at other dictionaries:

  • šyvulys — sm. skeveldra, šėvulis: Akmenį plaišinant, šyvuliai lakiojo prš …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • šėvulė — šėvulė̃ sf. (3a) Trg žr. šėvulis: Jo šaudyklė suplyšo, ir šėvulė jam jo kairę akį išdaužė LC1880,15 …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”